lypėti

lypėti: lypė́ti, lỹpi (-ė́ja), -ė́jo intr. 1. lipti aukštyn: Lypė́te lypė́[jo] liepsna ant stogo par gaisrą J. 2. būti įlipusiam: Atejo in tą eglę, kur anas lypėjo Ml. 3. intr. laikytis, šiaip taip išbūti tokiam pačiam: Kad būtų ratų nelaikę ore (lauke), tai būtų dar lypėję, o kai pastatė, tai lietus kad davė, tai ir supuvo anys tę Rod. 4. refl. lipti, augti plečiantis (apie piršto nagą): Paliepa (aptaka) lypė́jas ant piršto aple nagą J. \ lypėti; aplypėti; išlypėti; palypėti; perlypėti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

aplypėti — 1. intr. aplipti, aptekti kuo: Aplypėjo kopūstų galvos kirminais Trg. 2. refl. Apsilypėjusi paliepa aplie pirštus, t. y. aptekusi J. lypėti; aplypėti; išlypėti; palypėti; perlypėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlypėti — intr. 1. išlipti, išsiropšti: Ar beišlypės kada žmonys iš duobės, ar teip ir paliks? Varn. 2. šiaip taip išbūti, išgyventi: Blogi gyvoliai iš sunkios žiemos vos išlypėjo, t. y. išsikasė iki pavasario J. Jo karšinčia rudenį blogėjo blogėjo, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
palypėti — intr. 1. kiek palipti, užlipti: Taip bekalbėdami seneliai priėjo prie angos ir palypėjo laipteliais LzP. Palypėk kopėčiom ir paduok jam vinių Mrj. Tik palypėk į griūšią ir nusikrėsi griūšių Skr. Palypėk ant aukšto, atneši man marškinius Dkš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perlypėti — intr., parlypėti Jrb perlipti: Vos parlypėjau par lieptą J. lypėti; aplypėti; išlypėti; palypėti; perlypėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias